lieti

2 liẽti, -ja (lẽja, liena SD54), -jo tr., líeti 1. daryti ką iš sulydyto metalo, vaško ar kito ko, formuoti: Varpą liẽti Kv. Atminkiat sau tus, kurie varį ar gelžį kala, tus, kurie varpus ar kitus daiktus leja S.Dauk. Iš ko lieji tą žiedą? Trg. Visą dieną žvakes líeja Brt. Kad jūrą Liepojo[je] tvenkė, aš plytas liejáu Šts. Formos, kur žvakes lieja J.Jabl. Likčių (žvakių) líeti KII27. Aš parnešiu sau iš Prūsų kalaviją kietą, tau, sesyt, šilko skarą, diržą auksu lietą Mair. Nunešk mano mergužėlei aukso lietą žiedužėlį (d.) J.Jabl. Aukso lieti pentinėliai, sidabro kilpelės JD1515. Liejamóji forma BŽ31. Liejant iš lydyto metalo gaunami dirbiniai, kurie savo pavidalu ir matmenimis atitinka liejimo formą rš. Liek keturias auksinas rinkes CII315. Nežiedžia ir neliena lėlių SPII4. Padarė sau lietą telią ChNe9,18. ║ pilant į šaltą vandenį ištirpytą metalą ar vašką, burti iš susidariusių įvairių formų: Vakar vakare mes laimes líejom Krp. Kurie žinauja, buria, nuodija, alvą ir vašką leja DK77. 2. daryti, dėti, spausti (sūrį): Ant stalų buvo padėta ir keptos mėsos, ir keptos žuvies, pirkto ir pačių lieto sūrio I.Simon. Reik sutaisyti pieno sūriuo liẽti Slnt. Vakar tą sūrį liejáu Lkv. Sūrį lejù KlvrŽ. Ir leja, ir greja (ir sūrius lieja, ir grietinę grieja) – ko tad anai betrūksta? Šts. Nelietą sūrį sutraukina, su šaukštu sutrupina, įdeda saldžio smetono, druskos ir valgo su duona, su pyragu Gršl. 3. Kv lipyti kuo, glieti. 4. refl. jungtis į vieną: Toli toli tamsūs miško plotai suko ratą ir liejosi su dangum J.Marc. Černiševskio epochoje kova dėl demokratizmo ir kova dėl socializmo liejosi į vieną neatskiriamą visumą rš. Paukštelių giesmės liejosi į vieną aidesį rš. \ lieti; aplieti; atlieti; įlieti; išlieti; nulieti; palieti; perlieti; prilieti; sulieti; užlieti